STUDENTAI ORGANIZAVO DISKUSIJĄ "KAIP BENDRAUTI IR BENDRADARBIAUTI SU JAUNOSIOS KARTOS VAIKŲ TĖVAIS?"
2016 m. sausio 27 d. Lietuvos edukologijos universitete, vyko diskusija tema: “Kaip bendrauti ir bendradarbiauti su naujosios kartos vaikų tėvais”. Susitikime dalyvavo įvarių ugdymo įstaigų vadovai, darbuotojai, taip pat Lietuvos universiteto dėstytojai, studentai.
Diskusijos metu buvo siekiama kelti klausimus, susijusius su bendradarbiavimu su jaunosios kartos vaikų tėvais. Taip pat buvo stengiamasi atrasti sąlyčio taškus, padedančius kurti konstruktyvius problemos sprendimo būdus. Aktyviai diskutuota, jog tėvų sveikos gyvensenos pavyzdžio trūkumas kelia diskusinį klausimą, leidžiantį teigti, jog šių dienų jaunajai kartai trūksta motyvacijos įsitraukti į aktyvią veiklą. Pagal statistinius duomenis, kas ketvirtas vaikas yra linkęs į nutukimą, todėl ši tendencija paskatino ieškoti efektyvaus problemos sprendimo būdo. Atsižvelgiant į dabartinės jaunosios kartos polinkį perimti informaciją vaizdiniu būdu, buvo sukurta pozityvioji animacija, kurios esmė – jaunosios kartos sveikos gyvensenos įpročių formavimas. Tikimasi, jog ši programa sudomins ir įtraukusi kuo daugiau ugdytinių, formuos sveiką, aktyviai veikiančią ateities kartą.
Kartu buvo pastebėta ir iškelta opi šių dienų problema, susijusi su siauru jaunosios kartos tėvų požiūriu į vaikų ugdymą. Pastarieji linkę labiau domėtis ne vaiko tobulėjimu, o faktoriais, susijusiais su galimomis vaiko grėsmėmis užsigauti, susirgti ir pan. Toks požiūris užkerta kelią produktyviam bendradarbiavimui su pedagogais. Neadekvatūs reikalavimai keliami ne tėvų adresu, o aplinkiniams, siekiant mesti nepasitikėjimo šešėlį, savaime kuria nepalankią ugdymuisi aplinką, kurioje vyrauja nepasitikėjimas, įtampa. Taip pat didelė dalis tėvų linkę slėpti savo vaikų trūkumus, siekdami nespręsti su ugdytiniu susijusių problemų. Sąmoningumo ir bendradarbiavimo trūkumas palieka nemenką spragą bendradarbiaujant su pedagogais. Tokiu būdu dalyvavimas, kaip procesas, yra segreguojamas – skaldoma bendruomenė į grupes, kurios užsidariusios savo rate, kuria palankią terpę siauram požiūriui į vaikų ugdymą formavimuisi. Vyraujanti atskirtis paskatino atsižvelgti į skandinavų šalių efektyvaus bendradarbiavimo modelio rodomą pavyzdį. Žmonių grupės nėra skirstomos, jos yra skatinamos dalyvauti įvairaus pobūdžio renginiuose kartu kuriant glaudesnius tarpusavio santykius, grįstus pasitikėjimu, pozityvia nuostata.
Moralizuojančios kalbos susirinkimų metu yra kitas demotyvuojantis faktorius, lemiantis menkesnį tėvų įsitraukimą sprendžiant problemas, susijusias su jaunąja karta. Pedagogams šiuo atveju ne tik reikėtų labiau pažinti tėvus, bet kartu ir rengti apklausas, siekiant išsiaiškinti pačių tėvų poreikį gilintis ir analizuoti ugdytinių tobulėjimo proceso eigą. Šiuo atveju pozityvios tėvystės ugdymas yra galima priemonė kuriant pozityvų kelią bendradarbiaujant pedagogams su tėvais.
Taip pat buvo iškeltas klausimas, susijęs su reikalavimais, keliamais socialiniams pedagogams. Per dideli lūkesčiai ir nepamatuotas darbo krūvis skatina susimąstyti apie socialinio pedagogo darbo krūvio reglamentavimą, kuriame taip pat būtų konkrečiau nurodomos pareigybės. Konkretus maksimaliai reglamentuotas šeimų skaičius, su kuriais gali dirbti tik vienas socialinis pedagogas leistų specialistams produktyviau dirbti su ugdytiniais ir jų tėvais/globėjais.
Dažnai tėvai yra linkę klausyti pedagogų, puoselėjančių tradicinį ugdymo stilių, teigiančių, jog dabartinės kartos ugdytiniai yra nemotyvuoti tinginiai, kurie nepaklūsta vyresniesiems, nemoka bendrauti tiesiogiai. Esmė tame, jog trūksta pakankamai informacijos, kuria būtų informuojami tėvai apie jaunosios kartos elgseną, įpročius, polinkį. Trūksta sąmoningo įsigilinimo į esminius skirtumus. Šiuo atveju yra svarbu ieškoti daugiau sąlyčio taškų, stengiantis ne nustatyti griežtas taisykles, orientuotas į draudimą, o bandant rasti kuo efektyvesnių būdų padėti jaunosios kartos atstovams palankiai ugdytis ir adaptuotis šiandieniniame pasaulyje. Balanso tarp virtualios mokymo erdvės ir bendradarbiavimo ugdytinams tarpusavy yra svarbus aspektas, leisiantys ugdytis įvairiomis kryptimis. Įvairių technologijų, programų naudojimas leistų ugdytiniams lengviau įsiminti mokomąją medžiagą. Tokias pamokas kaip fiziką, chemiją, biologiją ir pan. galima demonstruoti per programas, kurios vizualiai demonstruotų įvairius bandymus, laboratorinius tyrimus, reakcijas, eksperimentus. Nors mokykloje tokios programos palengva diegiamos, tačiau trūksta platesnio jų panaudojimo.
Vietoje tradicinių pamokų, kuriose skaitomi vadovėliai bei sprendžiamos pratybų užduotys, reikėtų telkti dėmesį į grupinius darbus, debatus, kurie leistų ugdytiniams augti kaip būsimų lyderių kartai.
Diskusijos metu buvo siekiama kelti klausimus, susijusius su bendradarbiavimu su jaunosios kartos vaikų tėvais. Taip pat buvo stengiamasi atrasti sąlyčio taškus, padedančius kurti konstruktyvius problemos sprendimo būdus. Aktyviai diskutuota, jog tėvų sveikos gyvensenos pavyzdžio trūkumas kelia diskusinį klausimą, leidžiantį teigti, jog šių dienų jaunajai kartai trūksta motyvacijos įsitraukti į aktyvią veiklą. Pagal statistinius duomenis, kas ketvirtas vaikas yra linkęs į nutukimą, todėl ši tendencija paskatino ieškoti efektyvaus problemos sprendimo būdo. Atsižvelgiant į dabartinės jaunosios kartos polinkį perimti informaciją vaizdiniu būdu, buvo sukurta pozityvioji animacija, kurios esmė – jaunosios kartos sveikos gyvensenos įpročių formavimas. Tikimasi, jog ši programa sudomins ir įtraukusi kuo daugiau ugdytinių, formuos sveiką, aktyviai veikiančią ateities kartą.
Kartu buvo pastebėta ir iškelta opi šių dienų problema, susijusi su siauru jaunosios kartos tėvų požiūriu į vaikų ugdymą. Pastarieji linkę labiau domėtis ne vaiko tobulėjimu, o faktoriais, susijusiais su galimomis vaiko grėsmėmis užsigauti, susirgti ir pan. Toks požiūris užkerta kelią produktyviam bendradarbiavimui su pedagogais. Neadekvatūs reikalavimai keliami ne tėvų adresu, o aplinkiniams, siekiant mesti nepasitikėjimo šešėlį, savaime kuria nepalankią ugdymuisi aplinką, kurioje vyrauja nepasitikėjimas, įtampa. Taip pat didelė dalis tėvų linkę slėpti savo vaikų trūkumus, siekdami nespręsti su ugdytiniu susijusių problemų. Sąmoningumo ir bendradarbiavimo trūkumas palieka nemenką spragą bendradarbiaujant su pedagogais. Tokiu būdu dalyvavimas, kaip procesas, yra segreguojamas – skaldoma bendruomenė į grupes, kurios užsidariusios savo rate, kuria palankią terpę siauram požiūriui į vaikų ugdymą formavimuisi. Vyraujanti atskirtis paskatino atsižvelgti į skandinavų šalių efektyvaus bendradarbiavimo modelio rodomą pavyzdį. Žmonių grupės nėra skirstomos, jos yra skatinamos dalyvauti įvairaus pobūdžio renginiuose kartu kuriant glaudesnius tarpusavio santykius, grįstus pasitikėjimu, pozityvia nuostata.
Moralizuojančios kalbos susirinkimų metu yra kitas demotyvuojantis faktorius, lemiantis menkesnį tėvų įsitraukimą sprendžiant problemas, susijusias su jaunąja karta. Pedagogams šiuo atveju ne tik reikėtų labiau pažinti tėvus, bet kartu ir rengti apklausas, siekiant išsiaiškinti pačių tėvų poreikį gilintis ir analizuoti ugdytinių tobulėjimo proceso eigą. Šiuo atveju pozityvios tėvystės ugdymas yra galima priemonė kuriant pozityvų kelią bendradarbiaujant pedagogams su tėvais.
Taip pat buvo iškeltas klausimas, susijęs su reikalavimais, keliamais socialiniams pedagogams. Per dideli lūkesčiai ir nepamatuotas darbo krūvis skatina susimąstyti apie socialinio pedagogo darbo krūvio reglamentavimą, kuriame taip pat būtų konkrečiau nurodomos pareigybės. Konkretus maksimaliai reglamentuotas šeimų skaičius, su kuriais gali dirbti tik vienas socialinis pedagogas leistų specialistams produktyviau dirbti su ugdytiniais ir jų tėvais/globėjais.
Dažnai tėvai yra linkę klausyti pedagogų, puoselėjančių tradicinį ugdymo stilių, teigiančių, jog dabartinės kartos ugdytiniai yra nemotyvuoti tinginiai, kurie nepaklūsta vyresniesiems, nemoka bendrauti tiesiogiai. Esmė tame, jog trūksta pakankamai informacijos, kuria būtų informuojami tėvai apie jaunosios kartos elgseną, įpročius, polinkį. Trūksta sąmoningo įsigilinimo į esminius skirtumus. Šiuo atveju yra svarbu ieškoti daugiau sąlyčio taškų, stengiantis ne nustatyti griežtas taisykles, orientuotas į draudimą, o bandant rasti kuo efektyvesnių būdų padėti jaunosios kartos atstovams palankiai ugdytis ir adaptuotis šiandieniniame pasaulyje. Balanso tarp virtualios mokymo erdvės ir bendradarbiavimo ugdytinams tarpusavy yra svarbus aspektas, leisiantys ugdytis įvairiomis kryptimis. Įvairių technologijų, programų naudojimas leistų ugdytiniams lengviau įsiminti mokomąją medžiagą. Tokias pamokas kaip fiziką, chemiją, biologiją ir pan. galima demonstruoti per programas, kurios vizualiai demonstruotų įvairius bandymus, laboratorinius tyrimus, reakcijas, eksperimentus. Nors mokykloje tokios programos palengva diegiamos, tačiau trūksta platesnio jų panaudojimo.
Vietoje tradicinių pamokų, kuriose skaitomi vadovėliai bei sprendžiamos pratybų užduotys, reikėtų telkti dėmesį į grupinius darbus, debatus, kurie leistų ugdytiniams augti kaip būsimų lyderių kartai.
Straipsnio autorė: Eglė Babachinaitė
Nuotraukų autorė: Kamilė Ivoškaitė
Lietuvos edukologijos universitete vyko simpoziumas - "Socialinio verslo ir komunikacinių industrijų modeliavimas socialinei įtraukčiai"
2015 m. spalio 22–23 d. Lietuvos edukologijos universitete vyko tarptautinis simpoziumas - Socialinio verslo ir komunikacinių industrijų modeliavimas socialinei įtraukčiai. Simpoziumo dienomis, Lietuvos edukologijos universitete studijuojantys busimieji socialiniai pedagogai kvietė mokinius iš visų Lietuvos mokyklų dalyvauti socialiniame projekte. Studentų projektas pritraukė daugiau kaip šimtą mokinių iš Vilniaus, Nemenčinės, Anykščių raj. Renginio metu mokiniams buvo pristatytas Lietuvos edukologijos universitetas. Dalyviai noriai dalinosi įžvalgomis apie tai, kokio socialinio pedagogo šiandien norėtų mokyklose. Kūrė socialinio pedagogo viziją. Žaidė įvairius žaidimus skirtus savęs ir kito pažinimui. Mokėsi valdyti emocijas. Dieną vainikavo uždarymo renginys, kuriame mokiniai pristatė dienos darbus, pasidalino įspūdžiais ir buvo apdovanoti.
Nuotraukų autorius:R. Lapienis